Skaitymo iššūkio bičiulė leidykla AUKSO ŽUVYS – leidžia knygas istorinėmis temomis, siekia populiarinti Lietuvos ir pasaulio istoriją, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius ir asmenybes, palaiko ir skatina kūrėjų iniciatyvas.
Leidykla skuba į pagalbą iššūkio dalyviams ir dalijasi savo rekomendacijomis VASARA SU KNYGA iššūkio užduotims:
- Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą
Meelis Friedenthal „Melancholija“
Romano veiksmas nukelia skaitytoją į XVII a. pabaigą. Intelektualas, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas gauna Švedijos valstybės stipendiją ir atvyksta tęsti mokslų Tartu universitete. Kartu su savimi jis vežasi papūgą Klodiją ir keistą ligą. Skaitytojas turi progą susipažinti su paslaptinga XVII amžiaus „raganių“ liga, humoralinės medicinos principais, Roberto Boilio dalelių, sielos nemirtingumo teorijomis, dalyvauti anatomijos praktikume ir padiskutuoti su garbingais profesoriais.
Laima Kota „Kambarys“
Sveiki atvykę į komunalinį butą su aštuoniais kambariais ir bendra virtuve, kurio buities kosmose kunkuliuoja gyvenimas: piešiamos garsių paveikslų kopijos, padirbinėjami doleriai, varoma naminukė, siuvami „tikri“ džinsai, teikiamos sekso paslaugos telefonu, kuriami „verslo“ planai, verda ginčai ir suokalbiai. Romanas leidžia pažvelgti į Latvijos kasdienybę tais metais, kai tarybų šalies valdžia staiga tapo palankesnė žmogiškam siekiui gyventi geriau ir paskelbė perestroiką.
- Perskaityk biografinę knygą
Jolita Bernotienė, Ingrida Jakubavičienė „Ponios Smetonienės virtuvė“
Ši knyga – tai pažintis su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia – Sofija Smetoniene. Šiai moteriai gyvenime buvo skirti dideli ir nevienareikšmiški vaidmenys: dvarininkaitė ir ūkvedė, žmona ir mama, Prezidento partnerė ir patarėja, diplomatė ir visuomenės veikėja, šeimininkė ir aistringa kortuotoja, bėglė ir emigrantė. Istorikų teigimu, Sofija Smetonienė kūrė Prezidento rūmų etiketą, puoselėjo diplomatinius ryšius su Kaune rezidavusiais užsienio šalių atstovais, turėjo įtakos priimant tam tikrus valstybei reikšmingus sprendimus, aktyviai veikė socialinės rūpybos ir moterų švietimo srityje. Amžininkai savo prisiminimuose pabrėžia Sofijos charizmą, prigimtinę lyderystę, guvų protą, interesų platumą.
Akvilė Magicdust „Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“
Grafinė novelė pasakoja apie pirmąją Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje šešių merginų roko grupę „Bitės“, gyvavusią nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio, ir jos lyderės Jūratės Dineikaitės muzikinį kelią. Komiksų kūrėja Akvilė Magicdust vaizduoja ryškiausius grupės kasdienybės epizodus, šalies politinę situaciją, estrados užkulisius. Merginų patirtis kupina anekdotiškų įvykių iš koncertų ir gastrolių, sudėtingų pasirinkimų bei šiurpių susidūrimų su KGB. Ir dabar sunku pasakyti, iš kur jos rado drąsos lipti ant scenos su džinsais ir dainuoti tautiškas dainas, kas tuo metu buvo visiškai nepriimtina? Kaip sugebėjo suderinti šeimą ir meilę muzikai? Kokia buvo jų sušvitusios žvaigždės paslaptis? Galimi atsakymai slypi žodyje „laisvė“ – kokia ji buvo tuomet, kokia ji yra šiandien – apie visai tai ir ši knyga.
- Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis
Upton Sinclair „Džiunglės“
Tai itin atviras ir šokiruojantis romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jame aprašyta XX a. pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose buvusios skerdyklos, kuriose dirbo emigrantai iš visos Europos, tačiau tik lietuviai tapo pagrindiniais romano personažais. Šis tikrais įvykiais pagrįstas kūrinys – tarsi lietuvių emigracijos pradžios istorija, atskleidžianti ir šiandien atpažįstamus siekius – kitokio gyvenimo troškimo ir geriau apmokamo darbo svetur paieškas.
Vojaĝo esperanto kalba reiškia „kelionė“. Šiame tikrais įvykiais paremtame romane pasakojama apie tris keliones.
Pirmoji kelionė – mergaitės, su mama besistengiančios išgyventi Antrąjį pasaulinį karą Kupiškio apylinkėse. Antroji – jos tėčio, išvežto į Vokietiją priverstinių darbų, o pasibaigus karui – į Kazachstano lagerius statyti Balchašo miesto. Trečioji kelionė – esperanto kalbos, kuri iš visuotinio taikos ir bendravimo tinklo tapo uždraustoji. Esperanto į gyvenimą besikabinantiems tėvui su dukra, keturiolika metų atskirtiems vienas nuo kito, yra siejanti vilties gija. Ar tėvui ir dukrai bus lemta susitikti? Ar šios šeimos gyvenimas sovietinėje sistemoje dar įmanomas?