Jurga Šeduikytė – dainininkė, kompozitorė, aktorė, žurnalistė ir rašytoja, socialinė veikėja. Jurgos „sąskaitoje“ – 10 apdovanotų autorinės muzikos albumų, trys knygos, du nacionaliniai kino „Sidabrinė gervė“ apdovanojimai, ne vienas pagrindinis vaidmuo užsienio kompanijų filmuose, dešimtys įgarsintų animacinių filmų personažų. Taip pat kūrėja žinoma kaip saviugdos seminarų ir dirbtuvių pranešėja, dainavimo mokytoja.
Nudžiugome, kai Jurga mielai sutiko prisidėti prie skaitymo nuotykio ir tapti 2022 m. „Vasara su knyga“ ambasadore. Nepraleidome progos ją pakalbinti apie kūrybą, knygas, jų skaitymo bei rašymo pomėgį ir paprašėme duoti keletą patarimų iššūkio dalyviams.
Jurga, Jūs spėjate prisiliesti prie įvairiausių veiklų – muzika, komunikacija, aktorystė, rašymas ir kt. Iš kur tiek jėgų, kaip viską spėjate?
Visas mano veiklas vienija tai, kas man labiausiai patinka šiame gyvenime: kūrybiškumas ir ryšio mezgimas. Su žmogumi, vidiniais savo dalykais, supančiu pasauliu, žiniomis. Kūryba spaudimo nemėgsta, bet be tvarkos irgi yra neįmanoma, tad planuojuosi savo dieną, savaitę ir mėnesius kaip ir kiti.
Pirmoji Jūsų knyga – pasakos skirtos vaikams. Pastaruoju metu pasirodė knygos skirtos suaugusiųjų auditorijai. Tad kuriai auditorijai smagiausia rašyti?
Smagiausia man – žaisti. Rašant pasaką „Pasaka apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą“ tas žaidimas buvo intriga, kai nežinai, ką rytoj parašysi toliau. Antros knygos „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“, kurią rašėme su psichologu Gintaru Šmatavičiumi įdomioji dalis buvo – kaip jis atsakys į mane neraminusius klausimus, o trečia knyga „Iššūkis“ pati buvo sąmoningas žaidimas su, pasirodo, greit pavargstančiu dėmesingumu. Tikiuosi žaisti rašytoją ir toliau, kaip ir – kad tai bus smagu arba naudinga ir mėgstančiam skaityti tuos mūsų, kūrėjų žaidimus.
Kas Jus įkvepia tekstų rašymui? Kaip gimsta idėjos?
Idėja gimsta tuomet, kai pajunti poreikį viduje arba aplinkui ir supranti, kad turi, ką apie tai pasakyti arba – kaip tai išspręsti. Kūrėjas turi būti pastabus, dėmesingas, ramus. O ramybei reikia erdvės, tad kasdien „bėgu“ iš namų į kokią mažiau manimi apgyvendintą vietą, o kai ateina laikas didesniam projektui, išvažiuoju kur prie Marių. Ten geriausiai rašosi.
Kaip pati vertinate savo kūrybą? Ar esate sau griežta kritikė, ar atlaidi?
Dabar atlaidesnė, nes man pačiai pasidarė įdomu stebėti, kaip, keičiantis formai, kūrybos turinys išlieka tas pats. Visada kalbėjau apie tai, kas man svarbu, ieškojau tų nejudinamų kolonų, kurios yra atrama nepaisant to, kas vyksta aplinkui.
Skaitymo reikšmė pagal Jurgą?
Lengva fantazijos mankšta. Ir kartu lengvas smegenų pravėdinimas gaiviu kūrybos vėju. Kartu tai – poilsis nuo kasdieninės protinės veiklos, nes skaitymas pažadina pojūčius, leidžia keliauti laiku ir teritorijomis. Žinoma, labai priklauso nuo knygos, tad skaitant labai svarbu rekomendacija, o tai dar ir skatina bendrauti su draugais. Žodžiu, vieni pliusai ir kalnas stebuklų.
Kokio žanro/ų knygas renkatės skaityti?
Anksčiau būčiau sakiusi – fantastika. Dabar pradėjo patikti biografinės, filosofinės knygos. Labai mėgstu, kai jaučiasi autoriaus požiūris ir nueitas kelias. Iš jo kelionės įsikvepiu arba ją stebėdama ilsiuosi.
Kiek laiko skiriate skaitymo malonumui? Kokie Jūsų skaitymo ritualai?
Tiesą sakant, jau kokį mėnesį užmiegu su audioknyga. Tai – E. Tolle „Šios akimirkos jėga“ skyrius „Nušvitę santykiai“. Jį suku iš naujo vos tik baigiasi – atrodo, kad ten yra kažkas jaukaus ir svarbaus, ką labai svarbu prisiminti. Patinka mintis, kad meilė yra vientisa. Jei ji svyruoja tarp euforijos ir neapykantos, tai – prisirišimas. Bandau ne tik suprasti, bet ir pajusti tai, ką sako autorius.
Knyga randa Jurgą ar Jurga randa knygą?
Oj, dabar jau neretai ir pačios knygos pas mane atkeliauja. Labai džiaugiuosi neseniai netyčia pavykusiu namo bibliotekos projektu: tiesiog sudėjau į dėžę jau perskaitytas knygas ir padėjau matomoje vietoje savo daugiabutyje, kur gyvenu. Kažkas padarė lentynėlę – ir dabar knygomis keičiasi visas namas. Labai rekomenduoju, pasirodo, entuziastingų skaitytojų daugiau, nei atrodo.
Tapote skaitymo skatinimo projekto „Vasara su knyga“ ambasadore. Ką Jums reiškia šis projektas, kaip jį vertinate?
Viena iš liūdniausių žinių, sužinotų apie knygas, buvo ta, kad prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas. Be galo džiaugiausi, kai jis šovė į viršų dėl begalės gražių su knyga susijusių iniciatyvų. Knyga man –mylimas ir stebinantis bendrakeleivis, ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – ar žiemą, ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą, o dar geriau – ne vieną ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą.
Vieną iš 5 iššūkio užduočių paprašėme sugalvoti Jus. Jūsų užduotis skamba taip: perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą. Kokios knygos iš vaikystės liko Jūsų prisiminimuose?
„Skruzdėliuko Ferdos nuotykiai“, „Bitė Maja“, „Broliai liūtaširdžiai“, „Ronja plėšiko duktė“, Pasaulio pasakos, A. Škėmos „Balta drobulė“, Vyt. Mačernio eilės, M. K. Čiurlionis. Taip taip, Čiurlionį irgi „skaitydavau“ – prasėdėdavau prie jo paveikslų, kaip mano Močiutė sakydavo, visiškai „užvaražyta“. Jei kada pagaliau nutapysiu tą savo piešinį, tai tikrai ne be Čiurlionio įtakos.
Šių metų skaitymo iššūkio šūkis – „Įkvėpk knygų magijos“. Sakykite, ar knygose randate magijos?
Magija man yra fantazijos sinonimas. Tikiu, kad kiekviena knyga yra apie jos autorių. Gerai įsižiūrėjus ir įsiklausius galima apčiuopti, kuo jis tiki, ko bijo, ko nemėgsta ir ką myli, kas jam gražu. Dar viena magijos rūšis – knygos sugebėjimas pakeisti žmogaus gyvenimą. Pravirkdyti, prajuokinti ar kitaip išlaisvinti užspaustas emocijas. Tokį magišką poveikį man sukėlė R. Bradbury „Pienių vynas“ ir E. Šafak „40 meilės taisyklių“. Dar G. G. Markeso kūryba.
Jūsų linkėjimas šio vasaros iššūkio dalyviams.
Neskaitykit bet ko. Atsirinkite knygą pagal draugų ar savo gerbiamų žmonių rekomendacijas. Paverskite skaitymą smagiu ritualu nuo pat pirmos sekundės. O tada leiskitės nunešami. Labiausiai linkiu šia vasarą surasti „savo“ knygą, kurią norėtųsi rekomenduoti kitam.