Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenimis 2019 m. buvo išleistos 3479 knygos (UNESCO duomenimis pasaulyje kasmet vidutiniškai išleidžiama apie 2,2 mln. knygų!). Net jei per dieną įveiktume dvi knygas, per metus perskaitytume tik ketvirtadalį knygų. Trys ketvirčiai keliauja „į skolą“. Ir taip kasmet. Žinoma, mes suprantame, kad nebūtina visų knygų ir kad didžioji dalis jų mums net neįdomi. Tačiau sutikite, kad knygų pasirinkimas didelis, o paroje vis dar tos pačios 24 valandos. Kaip galima įveikti tokius kiekius knygų?! Viena išeitis yra – greitasis skaitymas. Apžvelgiame technikas, kurios padės skaitymą paversti efektyvesniu.
Kas yra greitasis skaitymas?
Greitasis skaitymas (angl. speed reading) – tai skaitymo būdas ir įvairių skaitymo technikų visuma bei pratimai, kurie skaitymo procesą daro greitesnį. Atsižvelgiant į anatomines akies savybes, skaitymo neurofiziologiją yra paskaičiuota, kad:
- 7–8 raidės yra aiškiai perskaitomos vienos akies fiksacijos metu (momentas, kai akimi sutelkiame dėmesį į objektą, šiuo atveju, parašytus žodžius);
- Vienos fiksacijos trukmė 200–250 milisekundžių, t.y. 4–5 k. per sekundę;
- Vidutiniškai vienas žodis sudarytas iš 5 raidžių;
- 4 fiksacijos per sekundę = 240 – per minutę;
- 240 fiksacijos × 7 raidės per vieną fiksaciją = 1,680 raidės per minutę;
- 1,680 raidės/5 raidės vidutiniškai = 280 žodžiai per minutę.
Taigi, vidutiniškai žmogus per minutę perskaito apie 280 žodžių (daugmaž 1 knygos puslapis). Greitojo skaitymo ekspertai lengva akimi per minutę perskaito net 1500 žodžių, o pasaulio čempionas perskaito net 4700 žodžių per minutę! Pabandykite paskaičiuoti kiek žodžių per minutę perskaitote jūs?
Greitojo skaitymo metodika
Termino „greitasis skaitymas“ ištakos prasideda dar 1950 m. kartu su šio termino autore pedagoge Evelyn Wood, kuri sugalvojo ir išpopuliarino metodiką, padedančią greičiau skaityti išlaikant tą patį teksto suvokimo lygį. Savo knygoje „Skaitymo įgūdžiai“ (1958 m.) (angl. Reading Skills), ji išskyrė tris metodikas skaitymo greičiui padidinti:
- Vienu metu stengtis aprėpti kuo daugiau informacijos: įvairiais pratimais išplečiamas akies periferinis laukas ir mokomasi apdoroti matomą informaciją (lyg teksto skenavimas akimis, o ne prietaisu);
- Stengiamasi atsikratyti įpročio įgarsinti skaitomą tekstą mintyse;
- Nebegrįžtama prie to pačio teksto – „Perskaityk teisingai iš pirmo karto!”.
Tiesa, E. Wood labiau mėgo vartoti terminą „dinaminis skaitymas“, kadangi jos siūlomi pratimai „žaisdavo“ su tekstu jį įvairiai perdėliojant. Štai, vadinamojo „dvikrypčio skaitymo“ teksto pavyzdys:
Štai turime įprastą teksto eilutę.
.piatiš iatš atyšarap itūb ilag ėtulie atiK
Toks skaitymas nėra itin patogus ar malonus.
?ne ar ,Neblogai ?lengviau šitaip gal O
Įsigalėjus technologijoms ir išaugus poreikiui viską daryti kuo greičiau, greitojo skaitymo populiarumas tik auga ir pačios technologijos yra įjungiamos į skaitymo įgūdžių lavinimą. Jūsų dėmesiui dar vienas pavyzdys, kuriame išbandoma greito serijinio vaizdo pristatymo metodika (angl. rapid serial visual presentation) – visas norimas perskaityti tekstas išdėliojamas po žodį ekrano centre ir žodžiai rodomi atitinkamu greičiu: Edgar Allan Poe „Varnas“ (angl. „Ravent“). Tekstas anglų kalba, nors, vargu, ar lengvai perskaitytume ir lietuviškai!
Norintys patreniruoti, kaip greitojo skaitymo treneris Aivaras Pranarauskas įvardijo, „skaitymo raumenį“, galite apsilankyti internetiniame puslapyje Spreeder.com arba parsiųsti mobiliąją aplikaciją „Speed reading“. Ir žinoma, siūlome nepamiršti knygų apie greitąjį skaitymą (daugiausia literatūros šia tema anglų kalba) – Tina Constant „Work smarter with speed reading“.
Kita medalio pusė
Kaip visada gyvenime būna, yra ir greitojo skaitymo skeptikų. Net Woody Allen yra pajuokavęs „Aš išklausiau greitojo skaitymo kursą ir po jo romaną „Karas ir taika“ perskaičiau per 20 min. Supratau, kad jis susijęs su Rusija“. Šiame pajuokavime atsispindi pagrindinis šio skaitymo būdo trūkumas – tokiu būdu skaitant tekstą geras jo suvokimas yra neįmanomas. 2016 metais atlikto tyrimo (pirmą kartą tyrimo rezultatai paskelbti akademiniame žurnale „Psychological Science in the Public Interest“) išvados tik paantrina šį teiginį: statistiškai patikimi rezultatai rodo, kad skaitymo greitumas daro neigiamą įtaką teksto supratimui. Tas pats tyrimas lygiagrečiai tyrinėjo ir patį skaitymo reiškinį. Jo rezultatai atskleidė, kad daug skaitant tolygiai didėja ir skaitymo greitis bei teksto suvokimas!
Apie skaitymą kaip procesą daug rašo psichologijos profesorius Mark Seindenberg (patiems smalsiausiems jo tinklaraštis). Savo knygoje „Language at the Speed of Sight: How We Read, Why So Many Can’t, and What Can Be Done“ jis atkreipia dėmesį, kad skaitymo įgūdžiams įtaką daro kalbos supratimas – kuo daugiau skaitome, tuo labiau laviname kalbinius procesus smegenyse, o kuo jie geriau išlavinti, tuo skaitymas greitesnis ir šis kognityvinis procesas efektyvesnis.
Įvertinę teigiamas ir neigiamas greitojo skaitymo puses, siūlome:
- Skaityti.
- Skaityti daug.
- Skaityti kuo įvairiau.
- Skaityti savo malonumui.
Cha, tam labai tinka „Vasara su knyga“ iššūkis, ar ne? Bet kiekvienam rinktis kokiu būdu tą „skaitymo raumenį“ stiprinti – ar knygų skaitymą paversti sprintu, ar mėgautis ramiu sėdėjimu su knyga ir niekur neskubėti…