Bibliotekos jau seniai nebėra vien tik knygų skolinimo vieta. Jos nuolat tobulėja ir atsinaujina, nes keičiasi skaitytojų poreikiai – bibliotekoje norisi leisti laiką ir pramogauti, padirbėti ar tiesiog pailsėti. Keičiasi, žinoma, ir bibliotekininkai, tačiau kažkodėl juos vis dar supa daugybė keisčiausių mitų. Bibliotekoje dirba tik moterys, o ir tos būna tik senos ir piktos, visą laiką skaito knygas bei pridėjusios pirštą prie lūpų tildo kiekvieną, drįsusį cyptelėti. O ką jau kalbėti apie kompiuterius… Kompiuteriai ir bibliotekininkės – nesuderinami dalykai! Vis dėlto, galima drąsiai teigti, jog tai tėra užsilikę stereotipai, o bibliotekininko diena paprastai būna kupina nuotykių ir netikėtumų. Ypač dirbant su vaikais! Taigi, ką bibliotekininkas vaikų skyriuje veikia visą dieną?

 BENDRAUJA, BENDRAUJA, BENDRAUJA…

Būtų netikslu sakyti, kad bibliotekininkas dirba tik su knygomis. Visų pirma, jis dirba su skaitytojais ir dėl skaitytojų. Žinoma, yra bibliotekininkų, kurie kasdien dirba mažai kam matomą, bet itin svarbų darbą: sistemina, kataloguoja, ženklina ar, kitaip tariant, ruošia knygas skaitytojams. Visgi, dauguma bibliotekininkų darbuojasi skaityklose ir aptarnauja skaitytojus – priima grąžintas knygas, išduoda naujas, ruošia užsakymus ir tvarko knygų rezervacijas. Taip bibliotekininkai susipažįsta su savo skaitytojais, jų pomėgiais ir poreikiais bei išgirsta įvairiausių atsiliepimų apie knygas.

Lankytojams kyla pačių įvairiausių klausimų apie tvarką bibliotekoje, knygų paiešką, naujienas, renginius ir t. t., tad bibliotekininkas visada stengiasi atsakyti į rūpimus klausimus, paaiškinti ir rekomenduoti. Tiesa, bibliotekininko galima klausti ne tik su knygomis susijusių klausimų. Šiuolaikiniai bibliotekininkai išmano labai daug: pradedant informacinio raštingumo klausimais (kaip naudotis elektroniniu katalogu ar socialiniais tinklais), baigiant naujomis kompiuterinėmis technologijomis (kaip veikia video ir audio medžiagos peržiūros priemonės ar netgi 3D spausdintuvas, esantys bibliotekoje). Žinoma, bibliotekininkas nėra visažinis, tačiau jis puikiai geba naudotis informacijos paieškos šaltiniais bei mielai gali išmokyti to skaitytojus!

EDUKUOJA!

Bibliotekininkas edukuoja ir suaugusius skaitytojus, ir vaikus, ir net kolegas. Didelę dalį vaikų bibliotekos veiklos užima edukacijos, skirtos vaikams ir paaugliams. Bibliotekininkai jas sugalvoja, sukuria ir tuomet siūlo vaikams išbandyti. Dažniausiai tai būna ekskursijos po biblioteką ar įvairūs žaidimai, kuriuose ko nors išmokstama ar sužinoma, o galbūt įgyjamas ir koks naujas gebėjimas, pavyzdžiui, išmokstama lankstyti popierinius laivelius, parašyti nuotaikingą laišką draugui ar net pasidaryti nuosavą šešėlių teatrą.

Edukacijos metu nebūtinai ko nors mokomasi, tai gali būti tiesiog prasmingas laiko praleidimo būdas, klausantis bibliotekininko skaitomos istorijos, dalyvaujant stalo žaidimų turnyre ir pan. Edukacijas bibliotekininkai kruopščiai tobulina ir nuolat ieško naujovių.

Įgiję daugiau patirties, bibliotekininkai imasi mokyti kitų kolegų: jie skaito paskaitas, rengia seminarus ar dirbtuves bei konsultuoja individualiai. Kartais mokymų dalyviai atvyksta patys, o kartais bibliotekininkai vyksta pas juos – į kitas bibliotekas, kitus miestus ar net kitas šalis. Galima sakyti, kad bibliotekos prilygsta net universitetui, kadangi jose dažnai organizuojamos mokslinės konferencijos, į kurias susirenka mokslinį darbą dirbantys žmonės (bibliotekininkai taip pat) pasidalinti savo tyrimų rezultatais, išgirsti profesionalių nuomonių ir padiskutuoti.

Taip pat bibliotekininkai rengia straipsnius ir publikuoja juos rimtuose leidiniuose – žurnaluose „Tarp knygų“, „Rubinaityje“ ir pan.

Kartais bibliotekininkai būna labai išradingi – štai, tinklaraščiuose „Meškiukas bibliotekoje“ (knygeles.neto.li) ir „Eklės blogas“ (www.ekle.lt) galite rasti knygų apžvalgų, straipsnių knygų skatinimo ir vaikų ugdymo temomis.

ORGANIZUOJA

Tam, kad bibliotekos gyvenimas nenutrūkstamai virtų, bibliotekininkas turi mokėti organizuoti. Dažniausiai viskas prasideda nuo idėjos, o tada belieka viską apgalvoti, susitarti ir pakviesti. Rengdami minėtas mokslines konferencijas, bibliotekininkai bendrauja su užsienio kolegomis, mąsto, kokios temos būtų įdomios ir reikalingos, kokius lektorius galima pasikviesti, o ką galima patiems išdėstyti.

Bibliotekos erdvėse nuolat galima aptikti tapybos, fotografijos, iliustracijų ar kitokią parodą. Bibliotekininkas seka meno naujienas, vaikšto į parodų atidarymus ir mąsto, kas galėtų būti įdomu bibliotekos lankytojams.

Pavargę nuo rimtų mokslų ir darbų, bibliotekininkai mėgsta ir pasilinksminti. Jie kviečiasi į biblioteką rašytojus ir kitus skaitytojams įdomius žmones, kurie gali papasakoti apie naują savo knygą ar kitą veiklą. Tuomet apie būsimą renginį reikia pranešti bibliotekos lankytojams – bibliotekininkai kuria plakatus ir skrajutes bei skelbia internetines žinutes. Jei renginys skirtas vaikams, bibliotekininkės rašo laiškus mokykloms ir kviečia atvykti visą klasę ar net kelias. Todėl bibliotekininkai privalo turėti daug pažįstamų!

KELIAUJA

Sakoma, kad knygos yra nuostabus būdas keliauti – jos nukelia į tolimiausius kraštus, net ir tuos, kurie iš tiesų neegzistuoja! Na, į fantastines šalis fiziškai bibliotekininkai paprastai nevyksta, bet visur, kur gali ko nors išmokti ir pasisemti patirties – su malonumu. Kaip jau minėta, jie dalyvauja tarptautinėse konferencijose, lanko įvairias bibliotekas, stebi užsienio kolegų darbą ir visuomet parsiveža idėjų savo bibliotekai.

Net kur nors išvykęs savo atostogų metu kiekvienas bibliotekininkas būtinai užsuka į vietinę biblioteką ir grįžęs pasidalina įspūdžiais su kolegomis ir lankytojais.

SKINASI KELIĄ Į ŠLOVĘ

Tikrai ne šlovės bibliotekininkai siekia dirbdami savo mėgstamus darbus, tačiau garsėti pasaulyje jiems visai sekasi – dėl daugybės priežasčių. Pirmiausiai, jie aktyviai pasisako žiniasklaidoje literatūros, skaitymo ar kitais aktualiais klausimais. Eglė Baliutavičiūtė ar Inga Mitunavičiūtė rašo straipsnius spaudoje.

Kartais bibliotekininkai imasi kūrybinės veiklos, kuri nelieka nepastebėta. Pvz., E. Baliutavičiūtė, pasivadinusi Gaja Guna Ekle, yra parašiusi knygą vaikams „Brolis, kurio nereikėjo“, patekusią į Metų knygos rinkimų penketuką.

PROGRAMUOJA?

Bibliotekininkas nuolat mokosi. Pirmiausia, jis daug skaito – pro bibliotekininko akis neprasprūsta nei knygų, nei pasaulio naujienos. Ne vienas bibliotekininkas moka dirbti sudėtingomis katalogavimo programomis, Excel’iu, Photoshop’u, Autocad’u, muzikos kurimo programa ir kitomis. Bibliotekai atsinaujinant, gaunama vis įspūdingesnės įrangos, tad po truputį bibliotekininkai išmoksta naudotis ir ja – ar tai būtų 3D spausdintuvas, ar išmanusis konstruktorius, kurį galima dar ir programuoti. Tobulėjimui ribų nėra, tad iš esmės ir bibliotekininko gebėjimai yra beribiai!

REKOMENDUOJA

Alison Donald ir Alex Willmore „Lokys bibliotekininkas“. Kartą dingus bibliotekininkei vaikai suranda jai netikėtą pamainą!

William Joyce „Stebubuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos“. Tai jaudinanti istorija apie žmogų, knygose matantį tik stebuklus.

Thierry Robberecht „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“. Kartais ir bibliotekininkas pasiklysta tarp knygų, o ką jau kalbėti apie vargšą vilką, ieškantį pasakos, į kurią galėtų sugrįžti…

Klaus Aagerup ir Lisa Aisato „Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas“. Magiška istorija apie mergaitę, suradusią vieną ypatingą knygą, kuri pakeitė ne tik jos, bet ir viso miestelio gyvenimą.

Carlos Ruiz Zafon „Vėjo šešėlis“. Tai paslaptingas pasakojimas apie biblioteką – knygų šventovę, kurioje dešimtmečiui Danieliui leidžiama išsirinkti vieną knygą…

Bibliotekininkas labai laukia skaitytojų ir kviečia bibliotekoje leisti laiką. Didžiausia bibliotekininko svajonė – sulaukti daug skaitytojų, o ne prikaupti knygų. Nors žinoma, viena kita knyga niekada nepamaišys!