Turbūt daugeliui matančiųjų sunku įsivaizduoti gyvenimą iš neregio pozicijos. Kaip gi regos negalią turintys žmonės suvokia ir jaučia pasaulį, kuo jis skiriasi nuo to, kurį matome akimis? Redas Olšauskas – nuo gimimo regėjimo negalią turintis joniškietis berniukas debiutinėje eilėraščių knygelėje „Jeigu aš matyčiau“ atveria duris į savo pasaulį ir kviečia užsukti visus. Leidykla „Verslas ar menas“ knygelę išspausdino reginčiųjų ir Brailio raštu, o iliustracijas sukūrė Redo klasės draugai. Knygelė – tyra, spalvinga ir kupina šviesos. Smalsu, iš kurgi jaunasis poetas semiasi tiek stiprybės ir įkvėpimo? Skaitykite ir sužinosite.

 

Kaip ir kada į tavo pasaulį atėjo knygos ir kokią vietą jos užima tavo gyvenime?

Su knygomis, juose vaizduojamu pasauliu ir išgyvenimais susipažinau dar ankstyvoje vaikystėje. Pasakas skaitydavo ir sekdavo mama, močiutė, senelis.

Dabar ir pats mėgstu klausytis įgarsintų knygelių. Pamokoms skaitau knygas Brailio raštu. Su mokytoja kartais apsilankau bibliotekoje, pasvajoju, kad joje atsirastų knygų klubas skaitantiems knygas Brailio raštu.

 

Kas įkvėpė rašyti eiles? Kaip pavyko įgyvendinti svajonę išleisti savo knygelę?

Rašyti įkvėpė lietuviai poetai: Salomėja Nėris, Ramutė Skučaitė, Kostas Kubilinskas. Postūmį ir suvokimą, kad sugebu kurti eiles davė mokytoja Vijolė.

Papasakojau mokytojai apie savo svajonę. Norėjau įteikti savo kūrybos knygelę klasės draugams, kurie baigę aštuntą klasę išėjo mokytis į gimnaziją.

Mokytoja surado leidyklą „Verslas ar menas“, kuri įgalina neregius vaikus siekti svajonių ir leisdami knygas neregiams kuria šioje bendruomenėje popierinių knygų skaitymo tradiciją. Leidyklos direktorė Eglė Jokužytė mielai sutiko mums padėti.

 

Kaip tavo knygelę sutiko draugai ir artimieji?

Draugai, šeimos nariai labai džiaugėsi ir tebesidžiaugia mano knygele. Jie linki man nesustoti ir kurti toliau.

Labai džiaugiausi, kad knygelė patiko ir buvusiems mano klasės draugams, nes būtent jiems ir norėjau išleisti savo eiles.

 

Ar gali išduoti, kokie tolimesni tavo planai?

Svajoju apie poeto karjerą, bet kol kas tai tik tolimi planai.

 

Ko palinkėtum kitiems negalią turintiems vaikams?

Linkiu visiems negalią turintiems žmonėms, kad išsipildytų jų svajonės. Optimizmo receptas paprastas – tereikia kasdien atrasti, kuo pasidžiaugti.

 

Redo atsakymus užrašė mokytoja Vijolė Vedeckienė